log in   |      kontaktas   |   site map   |
  |      |       |
Link:

Cheap Pandora Store
Sitemap
Buy Wholesale Cheap Free Shipping China
ShopCartBoss Home SiteMap
Best Popular Sports news & Lifestyle news Website
Sitemap Cold News SiteMap
Fashion News SiteMap
Sports News SiteMap
Sports Shoes Home
sitemap
ray ban sunglasses
Fake oakley sunglasses
Replica Air Jordan
cheap super bowl jerseys
wholesale super bowl jerseys 2016
wholesale cheap jerseys online
cheap moncler jackets
Wholesale cheap Jerseys
Super Jerseys Home
About Jerseys Sitemap
Fashion Sunglasses News Website
Sitemap

Punsko valsčius

PUNSKO VALSČIUS

            Punsko valsčiaus savivaldybė yra juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su savivaldybės herbu ir savo pavadinimu. Punsko valsčiaus padaliniai – seniūnijos, jų yra 33. Punsko savivaldybė yra pagrindinis vietos savivaldos vienetas. Savivaldybės teritorines sienas apibrežia žemėlapis, savivaldybės hebą vaizduoja Šv. Petras. Savivaldybėje gali būti kuriamos pagalbiniai veinetai, t.y. seniūnijos arba atsižvelgiant į poreikius ir tradicijas – kiti pagalbiniai vienetai. 

Punsko valščiaus savivaldybė įsikūrė 1972 metais lapkričio 29 diena (Dz. U. Nr 49 poz. 312). Turi visus atitinkamus žmogiškus kapitalus, pajamas, turtą bei patirtį patikėtų užduočių realizavime. Punsko valščių sudaro 33 kaimai. Vietiniai gyventojai Punską vadina miesteliu nes XVI-XVII a. karalius Wladyslaw IV buvo suteikes Punskui miesto teises. Dabar tai kaimas. Punsko valščius patalpintas šiaurės rytinėje Palenkės vaivadijos dalyje, įeina į Seinų apskritį. 

Oficjaliai pradėjo veikti  1973 metai sausio 1 diena, Lenkijoje pervesto naujo administracinio padalijimo rezultatu, iš sujungimo Punsko, Vidugirių ir dalies Smalėnų būrių. Punsko valščius ribojasi su Šipliškių, Krasnopolio ir Sejnų valščiais. Nuo šiaurės rytinės pusės ribojasi su Lietuva. Valščius užima 138,4 km2 plotą. Čia gyvena 4611 gyventojų, iš kurių 80% tai lietuviai. Pačiame Punsko miestelyje gyvena apie 1120 asmenų.
Punsko valščius nuo daugelio metų yra žinomas iš inovacinių projektų vykdymo. Dėl to jau tris kartus pateko į pirmą Lenkijos savivaldybių šimtuką pagal projektų skaičių ir panaudotas sanaudas investicijoms. 2007 metais buvo realizuota 12 projektų įgyvendinant Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Kaiminystės programą Interreg IIIA. Projektų realizavime labai padeda veikiančios Punsko valščiuje įstaigos: kultūros, mokyklos ir nevyriausybinės organizacijos. Bendradarbiavimas pasikliauna darbų pasiskirstymu. Biudžetas ir atsiskaitymas tai valščiaus privalumas o esminė realizacija priklauso likusioms įstaigoms.
Valščiaus įstaiga yra svarbiausiu įrankiu projektų realizavime, ypač investicijose.



        Punsko valsčius yra Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje, Suvalkijos ežeryno, įeinančio į Lietuvos ežeryną, šiaurės rytuose. Valsčiaus šiaurės rytų siena su Lietuos Respublika, vakaruose – su Šipliškių valsčiumi, pietuose su Krasnapolio ir Seinų valsčiais. Artimiausi miestai: Suvalkai – 30 km., Augustavas – 60km., Balstogė – 150 km., Varšuva – 300 km., Marijampolė – 45 km., Kaunas – 100 km., Vilnius – 190 km. Punsko valsčiaus plotas 13 837 ha. Punsko valsčiaus teritorijoje yra Punsko miestelis ir 33 kaimai.
      Pagal 2004 m. statistinius duomenis Punsko valsčiaus teritorijoje gyvena 4 624 gyventojai, o 2002 m. visuotinio gyventojų surašymo metu valsčiuje buvo užregistruoti 4 454 gyventojai. Duomenys skiriasi, kadangi dalis Punsko valsčiaus gyventojų šiuo metu laikinai išvykę dirbti į užsienį. Pačiame Punske gyvena apie 1050 gyventojų. Apie 75 % valsčiaus gyventojų – lietuvių kilmės.
    2 536 Punsko valsčiaus gyventojai yra darbingo amžiaus, o 822 gyventojai sudaro pensinio amžiaus žmonių grupę. 
        Punsko valsčiuje nedarbo lygis yra aukštas palyginti su visu šalies nedarbu ir beveik nekinta. 2001 m. nedarbo lygis valsčiuje siekė 20, 4 %, o 2006 m. – 12,7 %. Pastaraisiais metais pastebima žymi nedarbo lygio mažėjimo tendencija. Nedarbo lygio mažėjimo savivaldybėje viena iš priežasčių yra šalies ūkio padėties gerėjimas, kita priežastis – neigiamas migracijos saldo. Seinų apskrities darbo biržos 2004 m. sausio 31 d. duomenimis Punsko valsčiuje buvo užregistruotas 401 bedarbis, tame tarpe 193 moterys. 4% registruotų bedarbių turėjo aukštąjį universitetinį arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, 42% bedarbių turėjo vidurinį išsilavinimą, 21% buvo įsigiję elementarias profesijas, o 33% turėjo pradinį išsilavinimą. Visoje Seinų apskrityje tuo metu buvo užregistruoti 2465 bedarbiai.
        Pagrindinis Punsko valsčiaus gyventojų pragyvenimo šaltinis – žemės ūkis. Savo ūkius čia yra užregistravę 685 ūkininkai. Ūkiuose šiuo metu dirba apie 1120 valsčiaus gyventojų. Punsko valsčiuje sparčiai plečiasi kaimo turizmo verslas - čia jau užregistruotos 8 kaimo poilsio sodybos.
Darbo užmokesčio palyginimui galima paimti Punsko valsčiaus vidutinį mėnesinį darbo užmokestį bruto, kuris 2005 m. buvo 1716 zlotų, ir Palenkės Vaivadijos tą patį rodiklį, kuris yra 1960 zlotų.
       Mokslo įstaigų ar kolegijų valsčiuje nėra. Punsko valsčiaus gyventojai studijuoja Lenkijos ir Lietuvos aukštosiose mokyklose.
         Punsko valsčiuje pramonė nėra išvystyta, čia vyrauja žemės ūkis. Privatūs ūkiai apima 94 % visų žemės ūkio paskirties plotų. Iš 685 valsčiuje užregistruotų ūkininkų tik 6 užsiima ne žemės ūkio veikla, 49 ūkininkai užsiima ir žemės ūkio ir kita veikla, o 24 – neužsiima jokia veikla. Žemės ūkyje dirba apie 1120 valsčiaus gyventojų. Dauguma ūkių verčiasi pienininkyste. Palenkės vaivadijoje, į kurią įeina ir Punsko valsčius pagaminama apie 25 % viso Lenkijos pieno. Punskiečiai pagamintą pieną parduoda Grajevo kooperatinei pieno perdirbimo įmonei. Per pastaruosius metus tradiciniai Punsko valsčiaus ūkiai restruktūrizavosi. Smulkūs pieno tiekėjai pasitraukė iš pieno gamybos suteikdami daugiau galimybių plėstis stambesniems šeimos ūkiams. Vidutinio valsčiaus ūkio plotas – 17,5 ha.
Svarbi Punsko valsčiaus ūkio šaka yra žemės ūkio produktų supirkimas ir perdirbimas. Punske veikia 2 skerdyklos, mėsos perdirbimo įmonė, malūnas, 2 kepyklos ir konditerijos gaminių įmonė. Jos gamina tradicinius lietuviškus ar Lietuvos – Lenkijos pasieniui būdingus gaminius, kurie yra parduodami aplinkinėse vietovėse bei Suvalkuose, Bastogėje.
        Likusi veiklos dalis – prekyba ir paslaugos. Valsčiuje yra užregistruoti 45 prekybos ir paslaugų teikimo vienetai. Vyrauja tokios teikiamos paslaugos: visuomeninis maitinimas, transporto paslaugos, buitinės technikos taisymas, kirpyklos.
         2005 metais Punsko valsčiuje veikė 186 ūkio subjektai, dauguma jų (74%) – individualios įmonės. Dauguma valsčiuje veikiančių įmonių specializuojasi mažmeninėje prekyboje ir paslaugų teikime (31,72%), statybos (5,38%) ir transporto srityje (3,76%).
Didžiausia valsčiaus įmonė – Punsko valsčiaus bendrovė ,,Samopomoc Chŗopska“. Joje dirba 50 darbuotojų. Dideles plėtros galimybes turi įmonės gaminančios tradicinius regioninius produktus: skilandžius, lietuviškas dešras ir duoną, sūrį bei lietuviškus nacionalinius patiekalus.
          Pačiame Punske yra valsčiaus ir parapijos centrai. Nuo 1956 metų dirba čia lietuvių kultūros namai ir lietuvių gimnazija, kuriai suteiktas Kovo 11-osios vardas. 1957 metais čia įvyko steigiamasis Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (LVKD) suvažiavimas. Nuo 1991 metų čia veikia ir lietuviškoji „Aušros“ leidykla, kurioje lietuvių kalba leidžiamas dvisavaitinis laikraštis „Aušra“.
         Žemdirbystės ir kaimo techninės bei gamybinės infrastruktūros požiūriu (telefonų tinklas, vandentiekiai), visuomeninės bei gamybinės paskirties pastatais, žemės ūkio technikos kiekiu Punsko valsčius pirmauja vaivadijoje. Čia pradeda prigyti Lenkijoje ir Vakarų Europoje populiarus agroturizmas. Plečiasi privatūs verslai.
1991 metais Punske prasidėjo tarptautinės mugės ir tarptautiniai ekonominiai forumai, kurie davė pradžią Suvalkuose veikiantiems Lenkijos-Lietuvos ūkio rūmams.

           Lyginant su kitais Palenkės vaivadijos valsčiais, Punskas yra vienas nepatraukliausių užsienio investuotojams dėl savo geografinės padėties pasienio teritorijoje, vyraujančio žemės ūkio bei Lenkijoje vyrančios tendencijos, kad tiesioginės šalies ir užsienio investicijos telkiasi vakariniuose šalies regionuose bei didžiuosiuos miestuose. Taipogi dėl nepakankamai efektyvaus rytinio pasienio regiono įvaizdžio formavimo pastebimas mažas patrauklumas privačioms šalies ir užsienio investicijoms.
Tiesioginių užsienio investicijų 2005 metais Punsko valsčiuje nebuvo. Tačiau Palenkės vaivadijos plėtros iki 2010 metų strategijoje pabrėžiama, ši vaivadija turi vystytis aktyviai ir tolygiai, išnaudojant natūralių gamtinių sąlygų, daugiakultūrės visuomenės tradicijų ir padėties pasienio regione, galimybes.

        Punsko valsčiuje verslo plėtra organizuojama per savivaldybę, kuri aktyviai bendrauja su įvairiomis konsultacinėmis organizacijomis, padedančiomis rengti mokymus verslininkams. Rengiami susitikimai su įvairių agentūrų, institucijų, bankų, firmų atstovais. Be to, valsčiaus valdyboje teikiama nemokama informacija verslininkams apie verslo plėtros galimybes bei asmenims ketinantiems pradėti savo verslą, padedama užmegzti kontaktus su Lenkijos ir užsienio verslo partneriais.
            Organizuojami seminarai apie Europos Sąjungos struktūrinius fondus, projektų finansavimo šaltinius ir metodus bei mokymai verslininkams aktualiomis temomis. Rengiami susitikimai su įvairių Lenkijos institucijų, organizacijų ir agentūrų atstovais.
Punsko savivaldybė 2005 m. smulkiam ir vidutiniam verslui remti skyrė 36 000 zlotų.

Punsko valščius nuo daugelio metų yra žinomas iš inovacinių projektų vykdymo. Dėl to jau tris kartus pateko į pirmą Lenkijos savivaldybių šimtuką pagal projektų skaičių ir panaudotas sanaudas investicijoms. 2007 metais buvo realizuota 12 projektų įgyvendinant Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Kaiminystės programą Interreg IIIA. Projektų realizavime labai padeda veikiančios Punsko valščiuje įstaigos: kultūros, mokyklos ir nevyriausybinės organizacijos. Bendradarbiavimas pasikliauna darbų pasiskirstymu. Biudžetas ir atsiskaitymas tai valščiaus privalumas o esminė realizacija priklauso likusioms įstaigoms.
Valščiaus įstaiga yra svarbiausiu įrankiu projektų realizavime, ypač investicijose.


Punsko valsčiaus istorija      

         Seniausi žmogaus buvimo pėdsakai Punsko krašte aptikti apie 10 000 metus prieš mūsų erą. Ankstyvais viduramžiais čia gyveno jotvingiai, bet XII a. juos nukariavo kryžuočiai. Apie jų buvimą byloja tik išlikę piliakalniai (Eglinėje, Šiurpiluose), kapinynai (Šveicarijoje), vietovaizdžiai (pvz., archeologinės iškasenos).
        Laikui bėgant Sūduva apaugo miškais, kuriuose medžiodavo Lietuvos didieji kunigaikščiai. Tik XV a. pradžioje šis kraštas pradedamas vėl kolonizuoti. Čia atsikelia lietuviai nuo Merkinės ir Punios. Jie pavadino ežerą Punia, nuo kurio kyla ir gyvenvietės pavadinimas – Punskas. Ši gyvenvietė buvo viena iš pirmų čia įsikūrusių, tuo metu kūrėsi taip pat Berznykas, Seinai, Kreivėnai....
          1597 metais Seinų girininkas Stanislovas Lalivskis pastatė Punske bažnyčią ir čia buvo įteikta parapija. Tais pačiais metais LDK kanceliarija išleido Žygimanto III dokumentą, kuriame, tarp kitko sakoma, kad Punsko parapijos klebonu gali būti skirtas tik lietuvių kalbą mokantis kunigas.
           1647 m. karalius Vladislovas IV Vaza patvirtino Punsko miesto teises suteikdamas jam Magdeburgo teises ir herbą su šv. Petro atvaizdu.
         Tuo metu Punsko parapija priklausė Vilniaus vyskupijai, o vėliau (nuo 1795) priskirta Vygrų vyskupijai. Prie bažnyčios veikė ligoninė ir parapine mokykla.
         1795 m Punske gyveno 583, o 1827 - 748 žmonės. Tačiau 1852 Punskas prarado miesto teises.
       1881 m. parapijoje gyveno jau 12 000 žmonių. Tada buvo įsteigtos dar dvi atskiros Smalėnų ir Beceilų parapijos. 1910 m Punsko parapijoje liko 74 kaimai su 7044 gyventojais.
        Šis kraštas nuo VI amžiaus iki 1795 priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1815m šios žemės galutinai atiteko Rusijai. Krašto žmonės kentėjo caro priespaudą. Čia veikė slaptosios mokyklos, kuriose mokė daraktoriai, o uždrausta spauda atgabendavo knygnešiai: (labiausia mūsų krašte išgarsėjo P. Matulevičius) .

      

drukuj PDF 


CIT

BIP