log in   |      kontaktas   |   site map   |
  |      |       |

Warning: fopen(http://zr.w3xml.com/linkr/linkr.asp) [function.fopen]: failed to open stream: HTTP request failed! HTTP/1.1 404 Not Found in /home/users/ugpunsk/public_html/ugp_lt/php/top.php(94) : eval()'d code on line 1

Warning: fread(): supplied argument is not a valid stream resource in /home/users/ugpunsk/public_html/ugp_lt/php/top.php(94) : eval()'d code on line 4

Warning: fclose(): supplied argument is not a valid stream resource in /home/users/ugpunsk/public_html/ugp_lt/php/top.php(94) : eval()'d code on line 10

Projektas 2005/072

I. PROJEKAS NR 2005/072 "PRAMONINIŲ ZONŲ IR „PLYNO LAUKO“ INVESTICIJŲ SKATINIMAS EUROREGIONE NEMUNAS“


Projektą „Pramoninių zonų ir „plyno lauko“ investicijų skatinimas euroregione Nemunas“ parengė ir įgyvendina viešoji įstaiga Nemuno euroregiono Marijampolės biuras (Lietuva) bendrai su Suvalkuose (Lenkija) veikiančia draugija „Euroregionas Nemunas“ bei kitais partneriais – pasienio regiono savivaldybėmis. Projektą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga, Europos regioninės plėtros fondas. Jis įgyvendinamas pagal Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities kaimynystės programą (INTERREG IIIA). Kaimynystės programa yra skirta Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos pasienio regionų bendradarbiavimui gerinti.
Projekte dalyvaujančios Lietuvos savivaldybių ir Lenkijos valsčių administracijos (projekto partneriai) siekia visokeriopai skatinti ir plėtoti vietos ekonomiką, pritraukiant naujų investuotojų, sudarant palankesnes sąlygas plėsti veiklą partnerių teritorijose jau veikiantiems verslo subjektams.
Dėl pramoninių zonų ir „plyno lauko“ sklypų pasirinkimo atlikta analizė palengvino sprendimų priėmimą, įvertinant kelių ir komunikacijų atvedimo į pramoninių zonų ir „plyno lauko“ sklypus kaštus. Sklypai pramoninėms zonoms bei „plyno lauko“ investicijoms yra tinkami ir patrauklūs kurtis naujoms įmonėms (tiek užsienio, tiek ir šalies) bei sudaro palankias sąlygas persikelti į juos konkretaus projekto partnerio teritorijoje jau veikiantiems verslo subjektams.


II. LIETUVA

Lietuva – valstybė, esanti pačiame Europos geografiniame centre (Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje) ir Vakarų Europos civilizacinio arealo rytiniame pakraštyje. Lietuvos teritorija suskirstyta į 10 apskričių. Apskritis sudaro 60 savivaldybių – 9 miestų, 43 rajonų ir 8 naujai sudarytų 2001 metais. Savivaldybės suskaidytos į 546 seniūnijas.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2008 m. II ketvirčio pradžioje užfiksuotas 3361,1 tūkst. gyventojų skaičius. Miestuose gyvena 68,5 % žmonių. Apie 99,6 % vyresnių nei 15 metų gyventojų yra raštingi.
2005 metais BVP dalis, tenkanti vienam šalies gyventojui per metus, palyginus su 2004 metais, padidėjo 7,6 % ir siekė 6040 eurų. 2006 metais Lietuvos BVP išaugo 7,4 % ir sudarė 81,554 mlrd. litų.
Lietuvos ekonomikos augimas yra vienas dinamiškiausių Europoje. Nuo 2001 m. Lietuvos ekonomika auga vidutiniškai 7,7 % kasmet ir žymiai sparčiau už ES-25 vidurkį. 2007 m. BVP padidėjo 8,5 % ir siekė 96.7 mlrd.Lt (28 mlrd. eurų). Pagrindiniais augimą užtikrinančiais veiksniais išlieka vidaus paklausos, eksporto ir investicijų augimas. BVP, tenkantis vienam gyventojui, 2007 m. buvo 28632 Lt (8292 eurų).
Tiesioginės užsienio investicijos 2007 m. sausio 1 d. sudarė 28,8 mlrd. litų, t.y. 20,4 procentais daugiau nei 2006 m. Vienam Lietuvos gyventojui teko 8501 litų tiesioginių užsienio investicijų.
Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, tiesioginės užsienio investicijos 2008 m. sausio 1 d. sudarė 34,60 mlrd. litų ir buvo 19,6 procento didesnės nei 2007 m. sausio 1 d. (28,92 mlrd. litų). Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 10,3 tūkst. litų (2007 m. sausio 1 d. – 8,5 tūkst. litų) tiesioginių užsienio investicijų. Tiesioginės užsienio investicijos iš ES 27 šalių sudarė 27,80 mlrd. litų (80,3 %), iš NVS šalių – 3,45 mlrd. litų (10,0 %) visų tiesioginių užsienio investicijų.
Statistikos departamento duomenimis, trečiąjį 2007 m. ketvirtį Lietuvoje buvo 63,5 tūkst. bedarbių – mažiausiai per pastaruosius 5 metus. Nedarbo lygis trečiąjį 2007 m. ketvirtį sumažėjo iki 3,9 procento, prieš metus (2006 m. III ketvirtį) jis sudarė 5,7 procento.
Statistikos departamento tyrimo duomenimis, 2007 m. šalyje dirbo 1534,2 tūkst. gyventojų, arba 35,2 tūkst. (2,3 %) daugiau nei prieš metus. Bedarbių 2007 m. buvo 69 tūkst. ir jų skaičius per metus sumažėjo 23 procentais.


III. LENKIJA

Lenkija – valstybė, esanti centrinėje Europos dalyje. Vakaruose ji ribojasi su Vokietija, pietuose – su Čekija ir Slovakija, rytuose – su Ukraina ir Baltarusija, šiaurėje – su Lietuva ir Kaliningrado sritimi bei Baltijos jūra. Lenkija suskirstyta į 16 vaivadijų. Lenkijoje yra 887 miestai. 2006-01-01 duomenimis Lenkijoje gyvena 38654000 gyventojų.
Lenkija nuo 1990-ųjų tvirtai pradėjo vykdyti ekonomikos politikos liberalizaciją ir dabar užima gana svarbias pozicijas pasaulinėje ekonomikoje. Smulkių ir vidutinių įmonių privatizacija ir liberalūs įstatymai paskatino verslo plėtrą ir vystymąsi. Tolesnis ekonomikos vystymasis priklauso nuo privatizacijos, nedarbo mažinimo, mokesčių sistemos griežtinimu. Lenkija teikia prioritetus eksporto skatinimui, biudžeto deficito problemų sprendimui.
Ekonomikos struktūra: žemės ūkis 3,1 %, pramonė 31 %, paslaugų sektorius 65,9 procento. Žemės ūkyje dirba 27,5 %, pramonėje 22,1 %, paslaugų sektoriuje 50,4 % gyventojų. Nedarbingumas šalyje siekia 20 procentų.
Prieš penkerius metus nedarbo lygis siekė 18-20 %. 2007 m. gruodžio mėn. nedarbo lygis sumažėjo iki 11,4 % (2006 m. – 14,8 %). 2007 m. Lenkijos ekonominis augimas sudarė 6,5 procento. 2006 m. Lenkijos ekonomika augo 6,2 % ir tai 2,5 % daugiau negu 2005 m.
2007 m. sausio – rugsėjo mėn. tiesioginės užsienio investicijos Lenkijoje augo rekordiniu tempu – 21,7 % ir sudarė 9,7 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad 2008 m. pabaigoje tiesioginės užsienio investicijos Lenkijoje gali viršyti net 15,5 mlrd. eurų. Kaip informuoja Lenkijos centrinis bankas, 87,9 % užsienio investicijų minėtame laikotarpyje buvo iš Europos Sąjungos šalių.
2006 m. tiesioginės užsienio investicijos Lenkijoje pasiekė aukštą 11,093 mlrd. eurų lygį ir buvo 44 % didesnės negu 2005 m., tokiu būdu viršydamos bet kokias prognozes ir paneigdamos bet kokią kritiką dėl blogos infrastruktūros ir kitų sąlygų užsienio investicijoms.
Nuo Lenkijos ekonomikos transformacijos pradžios bendrai pritraukta virš 95 mlrd. USD tiesioginių užsienio investicijų. Vienam gyventojui Lenkijoje tenka 380 USD tiesioginių užsienio investicijų. 82,7 % visų investicijų 2006 m. sudarė ES šalys. Šiuo metu Lenkijos rinkoje veikia apie 20 Lietuvos kapitalo įmonių, žinomų Lietuvos ambasadai Lenkijoje. Lenkija yra svarbus Lietuvos prekybos partneris.


IV. TEISINĖ BAZĖ

LIETUVOJE
1. Įstatyminė bazė
Atkūrus nepriklausomą Lietuvos Respubliką, vienu iš Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjų tikslų, tapo palankios investuotojams teisinės aplinkos sukūrimas.
Šiuo metu pagrindinis įstatymas, reglamentuojantis investavimo sąlygas Lietuvos Respublikoje yra Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 66-2127), priimtas 1999 m. liepos 7 d. (toliau „Investicijų įstatymas“). Remiantis naujai priimtu Investicijų bei kitais įstatymais, reguliuojančiais investicinę veiklą, Lietuvos ir užsienio investuotojams užtikrintos vienodos veiklos sąlygos. Naujasis įstatymas yra suderintas su Europos Sutartimi, Europos Sąjungos direktyviniais dokumentais, reglamentuojančiais laisvą kapitalo judėjimą ir valstybės pagalbos teikimą
Investicijų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad Lietuva yra atvira investicijoms iš visų užsienio valstybių bei visų investuotojų, nė vienam nesudarant blogesnių sąlygų, jei investuojama laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų.
Investuotojo teisės
LR įstatymai nustato, kad visi investuotojai, nepriklausomai nuo nuosavybės ir veiklos formų, turi vienodas teises vykdant investicinę veiklą. Investuotojai, atsižvelgdami į savo interesus, gali savarankiškai nusistatyti investicijų kryptis bei apimtis.
Investuotojas turi teisę valdyti, naudotis ir disponuoti investavimo objektu Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Investuotojas taip pat turi teisę jam nuosavybės teise priklausantį pelną (pajamas), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka sumokėjęs mokesčius, konvertuoti į užsienio valiutą ir (ar) pervesti į užsienį be apribojimų.
Investavimas įsigyjant nekilnojamąjį turtą
Lietuvos įstatyminė bazė nenumato ypatingų draudimų investuotojams tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims įsigyti nuosavybės teise visų rūšių nekilnojamąjį turtą, išskyrus apribojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos Konstituciniame įstatyme (Žin., 1996, Nr. 64-1503).
Lietuvos Respublikos juridiniams asmenims, užsienio fiziniams ir juridiniams asmenims investavimo, įsigyjant nuosavybėn žemę, tvarką, sąlygas ir apribojimus nustato Konstitucinis įstatymas, kuris numato, kad žemę gali įsigyti:
1) nacionaliniai subjektai,
2) užsienio subjektai, atitinkantys Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus (t.y. kilę iš valstybių, priklausančių Europos Sąjungai, arba valstybių Europos sutarties dalyvių, įsteigusių asociaciją su Europos bendrijomis ir joms priklausančiomis šalimis narėmis; valstybių, kurios yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) arba Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės).
3) užsienio valstybių piliečiai – ne vėliau kaip pasibaigus Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją, numatytam pereinamajam laikotarpiui.

2. Investicijų apsauga
Investuotojų teises ir teisėtus interesus gina Lietuvos Respublikos įstatymai. Valstybė garantuoja investicijų apsaugą nepriklausomai nuo investicijos nuosavybės formų. Visiems investitoriams nepriklausomai nuo jų pobūdžio užtikrinamas lygiateisis investicinės veiklos teisinis pagrindas.
Užsienio investicijas Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublikos investuotojų investicijas užsienyje taip pat reglamentuoja dvišalės ir daugiašalės Lietuvos Respublikos sutartys dėl investicijų skatinimo ir apsaugos bei kitos tarptautinės sutartys.
3. Investicijų skatinimas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į visuomenės poreikius bei siekdama skatinti investavimą visose ekonomikos srityse, išskyrė prioritetinius investavimo objektus. Lietuvoje prioritetinėmis investavimo sferomis nustatytos šios šakos: žemės ūkio, ryšių, lengvosios pramonės, mašinų gamybos, chemijos pramonės, kuro ir energetinio komplekso, medicinos pramonės, transporto infrastruktūros, socialinės infrastruktūros. Pageidautinos investicijos ir į kitas šakas.
Valstybė, vykdydama investicinės veiklos reguliavimą ir siekdama nukreipti investicijas į prioritetines ekonomikos sferas, nustato atitinkamus mokesčių dydžius ir jų lengvatas bei numato kitas priemones, kurių pagalba būtų paskatintas investavimas, naujų darbo vietų sukūrimas, inovacijų diegimas, racionalus Lietuvos žaliavų panaudojimas bei konkurencingumo tarptautinėje rinkoje kėlimas.
Naujasis LR Pelno mokesčio įstatymas išryškino kitas tendencijas, kurios galėtų būti apibrėžtos kaip siekimas sumažinti mokestinę naštą bei skatinti smulkų ir vidutinį verslą, nepriklausomai nuo kapitalo kilmės.

LENKIJOJE

Lenkijoje 2004 m. liepos 2 d. priimtas įstatymas Dėl ūkinės veiklos laisvės yra svarbiausias teisės aktas komercinės teisės srityje. Jis reglamentuoja ūkinės veiklos Lenkijos Respublikos teritorijoje pradžią, eigą ir nutraukimą ir viešojo administravimo subjektų uždavinius šioje srityje.
Lenkijos įstatymai žodį „investicija“ apibrėžia kaip:
1.Tai ekonominės sąnaudos pastoviam kapitalui sukurti arba padidinti;
2.Tai įmonių išlaidos gėrybėms, kurios gali būti panaudotos kitoms gėrybėms ir paslaugoms gaminti (teikti). Tai vadinamasis „uždelstas naudingumo efektas“;
3.Dabartinės tikros naudos atsisakymas netikros naudos labui ateityje.
Investicijos skirstomos į investicijas į pastovų kapitalą ir investicijas į atsargas. Investicijos į pastovų (įstatinį) kapitalą yra būsto investicijos (butų ir namų blokų pirkimas, nepriklausomai nuo pirkėjo statuso) ir investicijos, nesusijusios su gyvenamuoju sektoriumi, kur priskiriami kiti įmonių įsigijimai, kurie nepadidina atsargų. Investicijos yra naujo finansinio kapitalo šaltinis metų eigoje, jos pridedamos prie kapitalo rezervo. Tai bruto investicijos. Neto investicijos – bruto investicijos mažinamos amortizacija (nusidėvėjimu).
Užsieniečiai iš Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos laisvos prekybos sutarties (EFTA) šalių, sutarties dėl Europos ekonominės erdvės (toliau – EEE) šalių gali pradėti ir vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir lenkų verslininkai.

Investavimo nekilnojamojo turto rinkoje specifika.
Investicijos į nekilnojamąjį turtą pasižymi požymiais, kurie apsprendžia investavimo strategijas. Nekilnojamasis turtas yra labai kapitalui imli investicija, o tai yra trukdis, labai apribojantis mažesnių investuotojų investavimo galimybes. Ribotas nekilnojamojo turto sektorius, pastovi vieta ir ribotas dalumas, kartu su imlumu kapitalui yra rimta kliūtis laisvai modeliuoti investicinį portfelį. Investicijos į nekilnojamąjį turtą reikalauja specializuoto, profesionalaus aptarnavimo ir prieigos prie informacijos. Mokama kaina yra atsitiktinė informacija, kuri pateikiama investuotojui, todėl analizuojant investicijas patikrinamos fizinės ir teisinės nekilnojamojo turto savybės. Dideli sandorių kaštai kliudo aktyviai valdyti nekilnojamojo turto portfelį ir sumažina investicijų rentabilumą. Specifinė nekilnojamojo turto savybė yra būtinybė turtą valdyti dėl nekilnojamojo turto senėjimo ir vertės mažėjimo. Santykinai didelei specifinei nekilnojamojo turto rizikai įtaką daro jo heterogeniškumas ir rinkos nepakankamas skaidrumas, o tai sąlygoja asimetrišką prieigą prie informacijos ir dideles jos gavimo sąnaudas.
Nekilnojamasis turtas yra riboto likvidumo aktyvai. Mažas nekilnojamojo turto likvidumas susidarė dėl ilgo ekspozicijos laikotarpio, didelių sandorių sąnaudų, būtinybės prižiūrėti ir administruoti turtą ir dėl to, kad sunku prieiti prie informacijos, todėl galimai sudaromas sandoris vienai iš šalių nepalankiomis sąlygomis. Nekilnojamojo turto negalima parduoti greitai, reaguojant į kintančias šios dienos rinkos tendencijas.



V. SAVIVALDYBĖS IR JOSE ESANTYS SKLYPAI



ALYTAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ

Alytaus apskrities centras – Alytaus miestas. Alytus – šeštasis pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas.

1 lentelė. Alytaus m. sav. teritorija, gyventojų skaičius ir tankumas 2006 m.

Teritorija, km2 40
Gyventojų skaičius 69 145

Vyrai

Moterys

32 950

36 195

Gyventojai (0-15 metų amžiaus) 13 463
Darbingo amžiaus gyventojai 45 832
Pensinio amžiaus gyventojai 9 850
Gyventojų tankumas  1 728.6

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2006
Alytus yra patogioje geografinėje padėtyje: per miestą eina keliai Kaunas-Gardinas (į Baltarusiją), Vilnius-Varšuva (į Lenkiją), trumpiausias kelias iš Kaliningrado srities į Baltarusiją. Modernizuojama geležinkelio šaka Vilnius-Kaunas-Šeštokai – tiesiama europinė vėžė. Nuo Alytaus iki numatomo Šeštokų europinio geležinkelio krovinių terminalo – 38 km. Alytus – svarbus automobilių ir geležinkelių transporto mazgas.
Alytaus geografinė padėtis, susisiekimas su kitais Lietuvos miestais ir kaimyninėmis šalimis:
Objektas
Atstumas nuo Alytaus iki objekto
Autostrada Vilnius-Klaipėda
69 km
Kaunas
69 km
Klaipėda
294 km
Vilnius
105 km
Vilniaus tarptautinio oro uostas
100 km
Sienos kirtimo punktas
Nuotolis nuo Alytaus iki sienos kirtimo punkto
Lenkija (Lazdijai-Aradnykai)
55 km
Latvija (Saločiai)
270 km
Kaliningrado sritis (Kybartai)
100 km
Baltarusija (Raigardas)
65 km

Pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui dydį, 2006 metų pradžioje Alytaus apskritis, palyginti su šalies vidurkiu, buvo aštunta tarp visų apskričių, BVP sudarė 16,5 tūkst. litų vienam gyventojui arba 70 % šalies vidurkio. BVP vienam gyventojui per metus padidėjo beveik 12 procentų. Ekonomika apskrityje atsigauna.
Tiesioginės užsienio investicijos 2006 m. pradžioje sudarė 396,6 tūkst. litų, t. y. 2194 Lt vienam apskrities gyventojui. 70,4 % visų Alytaus apskrityje vienam gyventojui gaunamų tiesioginių užsienio investicijų tenka Alytaus miestui.
Pagrindinės Alytaus pramonės šakos pagal parduotos pramonės produkcijos apimtis: mašinų ir įrengimų gamyba – apie 42 % visos parduotos pramonės produkcijos; tekstilės gaminių gamyba ir drabužių siuvimas – apie 35 %; baldų, medienos ir medinių dirbinių gamyba – apie 3 procentai.
Dauguma mieste veikiančių įmonių yra smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės.
2006 metais Alytuje veikė 70 įmonių, į kurias investuotas užsienio kilmės kapitalas.

Siekdama suaktyvinti pramoninę ir komercinę veiklą mieste, Alytaus miesto savivaldybė parengė techninę dokumentaciją keturioms pramonės zonoms modernizuoti:
1.Pramonės zonai Naujojoje g. (buvusio Alytaus eksperimentinio namų statybos kombinato teritorija, Šiaurinis PR);
2.Pramonės zonai Pramonės g. 16 (buvusio Mėsos kombinato teritorija, Šiaurinis PR);
3.Pramonės zonai Kepyklos g. (Pietinis PR);
4.Numatomam kurti Šiauriniam pramonės parkui Artojų, Pramonės ir Putinų gatvėse (Šiaurinis PR).

Sklypų charakteristika

Naujosios gatvės pramonės zonos teritorijoje, Alytaus m. suformuota teritorija pramoninei zonai. Naujosios gatvės pramonės zona yra Alytaus miesto šiaurės vakarinėje dalyje, pačiame miesto pakraštyje. Bendras Naujosios gatvės pramonės zonos teritorijos dydis – apie 82 ha. Dalis sklypų šioje teritorijoje yra privačios nuosavybės, likusieji išnuomoti. Pramonės zonoje yra laisva 7,41 ha zona, kurioje formuojami 3 atskiri sklypai (valstybinis žemės fondas). Šie sklypai yra vakarinėje pramonės zonos dalyje.
Trijų sklypų zona vakaruose ribojasi su geležinkelio linija, vakaruose ir pietvakariuose su Naująją gatve. Naujoji gatvė eina per visą Alytaus miestą, atstumas nuo jos iki miesto centro – apie 4-5 km.
Sklypai nuosavybės teise priklauso valstybei.
Sklypų plotai – 72 a, 85 a ir 5,8 ha.
Pagal Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2004-11-26 sprendimu Nr.T-223 patvirtintą Alytaus miesto bendrąjį planą, sklypai numatyti pramonės ir sandėliavimo teritorijoje, kurioje susitelkusi gamybinė – pramoninė veikla.
Trijų sklypų zona rytuose ribojasi su geležinkeliu. Itin svarbus Šeštokų europinio geležinkelio mazgas ir tarptautinė krovinių perkėlimo stotis, esanti Šeštokuose (atstumas iki Šeštokų – 38 km). Tai geležinkelio mazgas, Lietuvą jungiantis su Europos standarto geležinkeliu.
Trijų sklypų zona ribojasi su Naująja gatve, o tai sudaro palankias susisiekimo sąlygas. Už keleto šimtų metrų nuo zonos eina kelias Alytus-Kaunas. Iš Kauno pusės į pramonės zoną galima patekti aplenkiant miestą. Kelių transporto priemonėmis į sklypą galima pateikti keliu Alytus-Kaunas (kelio Nr.130), Alytus-Vilnius (Nr.220-129, 128), Alytus-Varšuva (Nr.132), Alytus-Šeštokai (Nr.131).
2008 metų pradžioje Alytaus miesto savivaldybės administracija Europos Sąjungos paramos lėšomis parengė visą reikiamą dokumentaciją pramonės zonos infrastruktūrai modernizuoti: vandentiekio, kanalizacijos ir lietaus kanalizacijos tinklams, siurblinei nuotekų perpumpavimui, elektros energijos tiekimo tinklams bei privažiavimo keliams sutvarkyti.
Numatoma, kad pramonės zona bus modernizuota 2007–2013 m. Europos Sąjungos paramos lėšomis.

Pramoninės zonos teritorijoje rekomenduojama plėtoti:
Mašinų ir įrengimų gamybą.
Medienos apdorojimą ir baldų gamybą.
Transporto, logistikos paslaugas.

Kontaktai savivaldybėje dėl papildomos informacijos:
Alytaus miesto savivaldybės administracijos
Investicijų skyrius
Vyriausioji specialistė Izida Baliukynienė
Tel. +370 315 55131; el. p. i.baliukyniene@ams.lt
www.ams.lt


LAZDIJŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ

Lazdijų rajono savivaldybėje gyvena apie 27 000 gyventojų, iš kurių apie 5 000 – pačiuose Lazdijuose.
Pagrindinis Lazdijų rajono savivaldybės gyventojų pragyvenimo šaltinis – žemės ūkis. Rajone savo ūkius yra užregistravę beveik pusantro tūkstančio ūkininkų. Šiuo metu kaip alternatyva sparčiai plečiasi kaimo turizmo verslas, – rajone yra užregistruota 50 įvairių kaimo poilsio sodybų, stovyklaviečių.
Lazdijų rajone vyrauja maisto produktų gamyba (duona ir pyrago gaminiai), medienos perdirbimas, plastiko langų durų gamyba.. Pajamos už parduotą produkciją 2004 m. sudarė 164 mln. Lt. Lazdijų rajono įmonės daugiausia eksportuoja medienos, plastikinių langų, duonos ir parduoda užsieniečiams pervežimo paslaugas.
Į Lazdijų rajono savivaldybę 2005 m. pateko 2,82 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų, kas sudarė 110 Lt vienam savivaldybės gyventojui. 2007 m. tiesioginės užsienio investicijos Lazdijų rajono savivaldybėje – 3,2 mln. Lt, tiesioginės užsienio investicijos 1 gyventojui – 127 litai. Užsienio investicijų apimtys nuo 2001 m. išaugo net 9 kartus.

Lazdijų rajono savivaldybėje verslo plėtra organizuojama per 2001 m. įsteigtą VšĮ Lazdijų verslo informacijos centras, kuris organizuoja mokymus verslininkams (anglų kalbos, kompiuterių raštvedybos kursus ir pan.), teikia konsultacijas, verslo informaciją bei biuro paslaugas, patalpų ir įrangos nuomą.

Sklypo charakteristika

Sklypo, kuriame numatoma plėtoti Lazdijų rajono pramoninę zoną, ribos eina nuo Mockavos link Šeštokų pagal geležinkelio liniją.
Nuosavybės teise visas sklypas priklauso valstybei.
Sklypo plotas – 20,41 hektaro.
Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2004-10-12 sprendimu Nr.5TS-547 numatyta pramoninės zonos Mockava – Šeštokai plėtra. Taip pat priimtas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimas dėl specialiojo plano rengimo.

Sklypas ribojasi su geležinkeliu. Sklypas ribojasi su Mockavos geležinkelio stotimi. Itin svarbus Šeštokų europinio geležinkelio mazgas ir tarptautinė krovinių perkėlimo stotis, esanti Šeštokuose (atstumas iki Šeštokų apie 4 km). Tai geležinkelio mazgas, Lietuvą jungiantis su Europos standarto geležinkeliu.
Sklypas ribojasi tik su lauko keliukais. Transporto priemonėmis iki sklypo galima patekti keliu Lazdijai – Kalvarija.
Atstumai nuo sklypo iki tarptautiniu mastu svarbių transporto infrastruktūros objektų pateikiami lentelėje žemiau.

2 lentelė. Atstumai nuo Lazdijų rajono pramoninės zonos sklypo iki oro ir jūrų uostų, geležinkelio, valstybinės reikšmės automobilių kelių

Transporto rūšis
Transporto infrastruktūros objektas
Atstumas nuo sklypo iki transporto infrastruktūros objektų
Valstybinės reikšmės keliai
Magistralinis kelias A4: Vilnius-Varėna-Gardinas
Krašto kelias 134: Lazdijai-Leipalingis
Krašto kelias 131: Alytus-Šeštokai
52 km
3 km
4 km
Europinės reikšmės transporto magistralės
„Via Baltica“ (E67/A5): Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva-Praha
E28 (A7-A16): Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Vilnius-Minskas
E85 (A15): Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Minskas-Kijevas
32 km

48 km

112 km
Oro uostai
Kauno oro uostas
Vilniaus oro uostas
110 km
153 km
Geležinkelis
Geležinkelio linija ribojasi su sklypu
Šeštokų geležinkelio stotis
Mockavos geležinkelio stotis
0 km
4 km
0 km
Jūrų uostas
Klaipėdos jūrų uostas
316 km

Atsižvelgiant į Lazdijų rajono pramoninei zonai plėtoti numatomo sklypo fizines sąlygas, galima teigti, kad Lazdijų rajono pramoninės zonos teritorijoje tikslingiausia plėtoti:
Medienos apdirbimą.
Logistikos paslaugas.
Maisto produktų gamybos paslaugos.

Kontaktai savivaldybėje dėl papildomos informacijos:
Lazdijų rajono savivaldybės
Investicijų skyrius
Vedėjas Vidmantas Pilvinis
Tel. +370 318 66100, +370 697 22603; el. p. vidmantas@lazdijai.lt
www.lazdijai.lt


KALVARIJOS SAVIVALDYBĖ

Kalvarijos savivaldybėje gyvena 13412 gyventojų, iš kurių apie 5018 (37 %) – miesto gyventojai.
Kalvarijos savivaldybėje vienas iš pagrindinių verslų - žemės ūkis. Šio krašto žemdirbiai nuo seno garsėja gausiais derliais ir aukšta žemdirbystės kultūra. Šios tradicijos tęsiamos ir dabar. Savivaldybėje yra nemažai ekonomiškai stiprių žemės ūkių. Savivaldybėje savo ūkius yra užregistravę 1156 ūkininkai.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Kalvarijos savivaldybėje 2006 m. duomenimis tesiekia 1041 Lt ( vienas mažiausių iš analizuojamų Marijampolės apskrities savivaldybių).
Kalvarijos savivaldybėje per 2007 m. lyginant su 2006 m. dirbančiųjų skaičius padidėjo 37,8 procento (didžiausias rodiklis apskrityje) (2006 m. – 3,7 tūkst., 2007 m. – 5,1 tūkst. dirbančiųjų).
Tiesioginės užsienio investicijos Kalvarijos savivaldybėje lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis yra pačios mažiausios. Vienam gyventojui tenkančių TUI apimtys Kalvarijos savivaldybėje yra taip pat gerokai mažesnės nei vidutiniškai apskrityje ar šalyje.

Pramoninės zonos ir sklypo charakteristika

Pramoninė zona, kurioje numatoma plėtoti Kalvarijos „plyno lauko“ sklypus, ribojasi su Kalvarijos – Suvalkų senuoju plentu. Visiškai netoli šis plentas įsilieja į „Via Baltica“ magistralę, nuo kurios iki zonos yra tik apie 400 m. Pramoninėje zonoje 21 ha teritorijoje suformuoti 5 sklypai.
Nuosavybės teise visa zonos teritorija priklauso valstybei.
Sklypo paviršius kalvotas. Vyraujantis sklypo paviršinio grunto tipas – priemolis, priesmėlis. Giluminio grunto tipas – molis. Nei paviršinis, nei giluminis gruntas sklypo teritorijoje neužterštas. Sklypo plote nebuvo vykdoma jokia žymi pramoninė ar žemės ūkio veikla.
Paviršinio grunto atramos pajėgumas 14-16 kg/cm2.
Gruntinio vandens lygis – 5-7 metrai nuo žemės paviršiaus.
Statant pramoninės paskirties objektus sklype, bus reikalinga kai kur keisti reljefo lygius, pilti neaukštas sankasas, atlikti grunto kasimo, perstūmimo, paviršiaus lyginimo darbus, tačiau tai bus daugiausia vietinio pobūdžio darbai. Rimtų kliūčių sklypui įsisavinti ir pramonės objektams jame statyti nėra.
Sklype šiuo metu nėra jį įsisavinti trukdančių statinių ar įrenginių, per sklypą nutiesta neaukštos įtampos (380 V) elektros linija.
Sklype nėra galimybių įrengti geležinkelio atšaką. Tačiau artimiausia geležinkelio stotis yra Jungėnuose, į šiaurę nuo Kalvarijos miesto. Atstumas nuo sklypo iki Jungėnų geležinkelio stoties – apie 9 km. Susisiekimo galimybės krovininiam autotransportui yra labai geros, nes sklypas ribojasi su senuoju Kalvarijos-Suvalkų plentu visai netoli tos vietos, kur šis plentas įsilieja į „Via Baltica“ magistralę (E67/A5). Iki „Via Baltica“ magistralės nuo sklypo yra tik 400 m atstumas. Siekiant užtikrinti saugų ir ilgaamžį krovininio transporto privažiavimą prie „plyno lauko“ sklypo, tikslinga sustiprint 400 m ilgio kelio dangą nuo „Via Baltica“ iki sklypo.
Atstumai nuo sklypo iki tarptautiniu mastu svarbių transporto infrastruktūros objektų pateikiami lentelėje.

3 lentelė. Atstumai nuo Kalvarijos „plyno lauko“ sklypo iki oro ir jūrų uostų, geležinkelio, valstybinės reikšmės automobilių kelių

Transporto rūšis
Transporto infrastruktūros objektas
Atstumas nuo sklypo iki transporto infrastruktūros objektų
Valstybinės reikšmės keliai
A5: Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (Atstumas iki Kauno)

A5: Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (Atstumas iki Suvalkų)
0,3 (78) km

0,3 (40) km
Europinės reikšmės transporto magistralės
„Via Baltica“ (E67/A5): Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva-Praha

E28 (A7-A16): Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Vilnius-Minskas

0,3 km


24 km
Oro uostai
Kauno oro uostas
Vilniaus oro uostas
98 km
156 km
Geležinkelis
Jungėnų geležinkelio stotis

Marijampolės geležinkelio stotis
9 km

18 km
Jūrų uostas
Klaipėdos jūrų uostas
285 km

Vertinant turimus geografinius privalumus ir numatomo plėtoti „plyno lauko“ sklypo fizines sąlygas, šioje vietovėje tikslingiausia plėtoti:
Logistikos paslaugas.
Automobilių (taip pat ir krovininių) remonto ir techninio aptarnavimo paslaugas.
Maisto produktų gamybą.

Savo ruožtu, plėtojant šias verslo šakas, Kalvarijoje susidarytų palankesnės sąlygos vystytis ir kitiems susijusiems verslams, tokiems kaip visuomeninio maitinimo paslaugos, turistų apgyvendinimo paslaugos ir kitos.

Kontaktai savivaldybėje dėl papildomos informacijos
Kalvarijos savivaldybės administracijos
Ekonominės plėtros ir planavimo skyrius
Vedėja Vida Tumelienė
Tel. +370 343 21272; el. p. ekonomika@kalvarija.lt
www.kalvarija.lt


MARIJAMPOLĖS SAVIVALDYBĖ

Marijampolės savivaldybės teritorijoje gyvena apie 70 800 gyventojų. Pačiame Marijampolės mieste gyvena apie 48 tūkst., o 50 kilometrų spinduliu apie Marijampolės miestą – apie 250 tūkst. žmonių. Pagal gyventojų skaičių Marijampolė yra septintasis miestas Lietuvoje.
Marijampolės savivaldybėje, kaip ir visoje Marijampolės apskrityje, santykinai didelė gyventojų dalis – 29 % – dirba žemės ūkyje (Lietuvos vidurkis – 16 %). 49 % žmonių dirba paslaugų sektoriuje (Lietuvos vidurkis – 56 %), o 22 % statybų ir pramonės sektoriuose (Lietuvos vidurkis – 28 %).
Marijampolės savivaldybės pramonė pastaraisiais metais nuolat auga. Marijampolės savivaldybė – svarbiausia pramonės ir verslo plėtros aspektu visoje apskrityje. 2003 metais Marijampolės savivaldybėje pagaminta pramonės produkcija sudarė 54,2 % visoje Marijampolės apskrityje pagamintos produkcijos.
Didžiausių tiesioginių užsienio investicijų sulaukė apdirbamoji pramonė. Investuota į maisto produktų ir gėrimų gamybą, tekstilės gaminių gamybą bei  didmeninę ir mažmeninę prekybą, paštą ir telekomunikacijas, finansinį tarpininkavimą, viešbučius ir restoranus, statybą ir nekilnojamą turtą. Daugiausia apskrityje investavusios šalys yra Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Estija, Vokietija, kartu investavusios 56 % visų tiesioginių investicijų. Nemažą įtaką investicijų skatinimui turėjo aktyvi apskrities, savivaldybių ir verslo struktūrų veikla bei tarptautinis bendradarbiavimas.
Marijampolės savivaldybės verslo paramos infrastruktūros įstaigų tinklą sudaro Marijampolės verslo informacijos centras (Marijampolės VIC), Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialas, Lietuvos ir Lenkijos ūkio rūmai, privačios verslo konsultacijas teikiančios įmonės. Marijampolės savivaldybės administracija teikia informaciją apie verslo plėtros galimybes, paramą verslui savivaldybėje, siekia prisidėti prie palankesnės verslui aplinkos kūrimo, kryptingai vystydama savivaldybės socialinę ekonominę aplinką ir atsižvelgdama į veikiančių verslo įmonių poreikius.

Sklypo charakteristika

Sklype, kuris yra Marijampolės miesto teritorijos pietinėje dalyje, Šešupės upės vingyje, Marių parke, pramoninės veiklos plėtoti nėra įmanoma, tačiau jį tikslinga vertinti kaip labai patrauklų „plyno lauko“ sklypą poilsio ir rekreacinei veiklai plėtoti.
Sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei.
Sklypo šiaurės vakarinė, vakarinė ir pietvakarinė dalys ribojasi su kitais sklypais, priklausančiais privatiems savininkams, o šiaurinė, rytinė ir pietinė sklypo ribos natūraliai suformuotos Šešupės upės vagos.
Sklypo plotas – 5,76 hektaro.
Sklypas yra rekreacinės paskirties, jame yra leidžiama ir tikslinga įrengti tik rekreacinės paskirties objektus, tokius kaip kempingai, poilsiavietės ir pan. Tokia sklypo paskirtis numatyta ir Marijampolės miesto bendrajame plane. Šiuo požiūriu, sklypo reljefo keisti nėra reikalo, todėl grunto kasimo, perstūmimo, paviršiaus lyginimo darbai nebus atliekami.
Marijampolės savivaldybės administracija jau yra parengusi sklypo detalųjį planą, kuriame nustatytas sklypo užstatymo ir naudojimo režimas, atsižvelgiant į Šešupės upės vagos apsaugos reikalavimus.
Sklype šiuo metu nėra jokių statinių ar įrenginių.

Sklypas yra gana toli nuo magistralinių susisiekimo kelių. Kadangi iš trijų pusių sklypą riboja Šešupės upės vaga, vienintelis kelias į sklypą veda iš vakarų pusės iš Marijampolės-Kalvarijos plento (A5). Šio kelio ilgis yra 2100 m, danga – gruntas ir žvyras.
Atstumai nuo sklypo iki tarptautiniu mastu svarbių kelių transporto objektų pateikiame lentelėje žemiau.

4 lentelė. Atstumai nuo sklypo iki valstybinės reikšmės automobilių kelių

Transporto rūšis
Transporto infrastruktūros objektas
Atstumas nuo sklypo iki transporto infrastruktūros objektų
Valstybinės reikšmės keliai
A5: Kaunas-Marijampolė-Suvalkai (Atstumas iki Kauno)
A7: Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas
A16: Vilnius-Prienai-Marijampolė (Atstumas iki Vilniaus)
2 (69) km
7 km
6 (147) km
Europinės reikšmės transporto magistralės
Via Baltica (E67/A5): Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva-Praha

E28 (A7-A16): Kaliningradas-Marijampolė-Vilnius-Minskas

6 km
7 km

„Plyno lauko“ sklype Marių parke yra įmanoma ir leidžiama plėtoti tik poilsio organizavimo veiklą, įrengiant rekreacinės paskirties objektus, tokius kaip kempingai ir poilsiavietės, organizuojant poilsio ir sporto inventoriaus nuomą ir pan.
Jokios kitos ūkinės ir pramoninės veiklos „plyno lauko“ sklype Marių parke vykdyti negalima.

Kontaktai savivaldybėje dėl papildomos informacijos:
Marijampolės miesto savivaldybės administracijos
Planavimo ir investicijų skyrius
Planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Darius Cinaitis
Tel. +370 343 90 096, el.p. darius.cinaitis@marijampole.lt
www.marijampole.lt


PUNSKO VALSČIUS
Punsko valsčius yra Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje, Suvalkijos ežeryno, įeinančio į Lietuvos ežeryną, šiaurės rytuose. Valsčiaus šiaurės rytų siena su Lietuos Respublika, vakaruose – su Šipliškių valsčiumi, pietuose su Krasnapolio ir Seinų valsčiais. Artimiausi miestai: Suvalkai – 30 km., Augustavas – 60 km., Balstogė – 150 km., Varšuva – 300 km., Marijampolė – 45 km., Kaunas – 100 km., Vilnius – 190 km. Punsko valsčiaus plotas 13 837 ha. Punsko valsčiaus teritorijoje yra Punsko miestelis ir 33 kaimai.
Pagal 2004 m. statistinius duomenis Punsko valsčiaus teritorijoje gyvena 4 624 gyventojai, o 2002 m. visuotinio gyventojų surašymo metu valsčiuje buvo užregistruoti 4 454 gyventojai. Duomenys skiriasi, kadangi dalis Punsko valsčiaus gyventojų šiuo metu laikinai išvykę dirbti į užsienį. Pačiame Punske gyvena apie 1050 gyventojų. Apie 75 % valsčiaus gyventojų – lietuvių kilmės.
Pagrindinis Punsko valsčiaus gyventojų pragyvenimo šaltinis – žemės ūkis. Savo ūkius čia yra užregistravę 685 ūkininkai. Ūkiuose šiuo metu dirba apie 1120 valsčiaus gyventojų. Punsko valsčiuje sparčiai plečiasi kaimo turizmo verslas – čia jau užregistruotos 8 kaimo poilsio sodybos.
Punsko valsčiuje pramonė nėra išvystyta, čia vyrauja žemės ūkis. Palenkės vaivadijoje, į kurią įeina ir Punsko valsčius pagaminama apie 25 % viso Lenkijos pieno.
2005 metais Punsko valsčiuje veikė 186 ūkio subjektai, dauguma jų (74 %) – individualios įmonės. Dauguma valsčiuje veikiančių įmonių specializuojasi mažmeninėje prekyboje ir paslaugų teikime (31,72 %), statybos (5,38 %) ir transporto srityje (3,76 %).
Tiesioginių užsienio investicijų 2005 metais Punsko valsčiuje nebuvo. Tačiau Palenkės vaivadijos plėtros iki 2010 metų strategijoje pabrėžiama, ši vaivadija turi vystytis aktyviai ir tolygiai, išnaudojant natūralių gamtinių sąlygų, daugiakultūrės visuomenės tradicijų ir padėties pasienio regione, galimybes.
Punsko valsčiuje verslo plėtra organizuojama per savivaldybę, kuri aktyviai bendrauja su įvairiomis konsultacinėmis organizacijomis, padedančiomis rengti mokymus verslininkams. Rengiami susitikimai su įvairių agentūrų, institucijų, bankų, firmų atstovais. Be to, valsčiaus valdyboje teikiama nemokama informacija verslininkams apie verslo plėtros galimybes bei asmenims ketinantiems pradėti savo verslą, padedama užmegzti kontaktus su Lenkijos ir užsienio verslo partneriais.

Sklypo charakteristika

Sklypas, kuriame numatoma plėtoti Punsko valsčiaus investicijoms skirtą „plyną lauką“, yra valsčiaus teritorijos pakraštyje. Sklypo plotas – 5,44 hektaro. Sklypas nuosavybės teise priklauso Punsko valsčiui.
Sklypas yra Smalėnų gyvenvietėje 300 m nuo kelio 659 (Szypliszki-Smolany-Sejwy), bei prie pat kelio 101719 B (Smolany-Rejsztokiemie-Sejwy).
Įrengiant infrastruktūrą ir kelius sklypų teritorijoje, bus reikalinga keisti reljefo lygius, atlikti grunto kasimo, perstūmimo, paviršiaus lyginimo darbus, tačiau tai bus daugiausia vietinio pobūdžio darbai. Rimtų kliūčių sklypui įsisavinti ir pramonės objektams jame statyti nėra. Sklypuose nėra trukdančių statinių ar įrenginių.
Sklypas ribojasi su keliu į Suvalkus ir Seinus, o tai sudaro palankias sąlygas susisiekimui geografiniu požiūriu. Transporto priemonėmis į sklypus galima patekti keliu Szypliszki-Smolany-Sejwy (Nr. 659) bei keliu iš Punsko (Nr. 101719B).
Privažiavimo į sklypą keliui reikalinga rekonstrukcija. Kelio danga asfaltbetonio, tačiau susidėvėjusi.
Atstumai nuo sklypo iki tarptautiniu mastu svarbių transporto infrastruktūros objektų pateikiami lentelėje žemiau.
5 lentelė. Atstumai nuo sklypo iki oro ir jūrų uostų, geležinkelio, valstybinės reikšmės automobilių kelių
Transporto rūšis
Transporto infrastruktūros objektas
Atstumas nuo sklypo iki transporto infrastruktūros objektų
Valstybinės reikšmės keliai
Magistralinis kelias A4: Vilnius-Varėna-Gardinas
Krašto kelias 130: Alytus-Kaunas
Krašto kelias 220-129, 128: Alytus-Vilnius
Krašto kelias 132: Alytus-Varšuva
Krašto kelias 131: Alytus-Šeštokai
75 km
110 km
100 km
11 km
39 km
Europinės reikšmės transporto magistralės
„Via Baltica“ (E67/A5): Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva-Praha
E28 (A7-A16): Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Vilnius-Minskas
E85 (A15): Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Minskas-Kijevas

11 km
11 km
100 km
Oro uostai
Kauno oro uostas
Vilniaus oro uostas
120 km
190 km
Geležinkelis
Trakiškių geležinkelio stotis

Šeštokų geležinkelio stotis
5 km
11 km
Jūrų uostas
Klaipėdos jūrų uostas
360 km

Atsižvelgiant į pramoninei zonai plėtoti numatomo sklypo sąlygas, komunikacijų plėtros galimybes, ir privažiavimo kelius galima teigti, kad Punsko valsčiaus pramoninės zonos teritorijoje tikslingiausia plėtoti: gamybos, logistikos ir kitas paslaugas teikiančių įmonių veiklas. Atsižvelgiant į „Via Baltica“ magistralės artumą, planuojamame „plyno lauko“ sklype yra galimybių vystyti sandėliavimo ir logistikos paslaugas. Tokia veikla sklype įmanoma ir todėl, kad nereikalauja daug kvalifikuotos darbo jėgos išteklių, kurie valsčiaus teritorijoje gana riboti.
Punsko valsčiaus administracijai yra svarbu skatinti investicijas ir kompleksiškai plėtoti Punsko miestelį bei viso valsčiaus teritoriją. Todėl valsčiaus administracija yra pasirengusi teikti visokeriopą paramą tiek vietos, tiek kitų Lenkijos Respublikos regionų, tiek užsienio šalių investuotojams.

Kontaktai dėl papildomos informacijos:
Jolanta Liutinskaitė (Jolanta Lutyņska)
Tel. +48 87 5161 082; el. p. ug_punsk@poczta.onet.eu
www.ugpunsk.pl

RUTKA-TARTAK VALSČIUS

Rutka-Tartak valsčius plyti Lenkijos šiaurės rytuose, Palenkės vaivadijoje, Suvalkų apskrityje (25 km nuo Suvalkų miesto), Lenkijos-Lietuvos pasienyje. Valsčiaus plotas – 9 232 ha. Gyvenvietė įkurta1874 metais sujungus dvi vietoves Rutka ir Tartak.
24 valsčiaus gyvenvietėse gyvena 2293 gyventojų. 87,9 % (5 976 ha) viso valsčiaus ploto užima žemės ūkio paskirties žemės, todėl santykinai daugiausiai gyventojų dirba žemės ūkyje – apie 86,5 %, o taip pat prekybos bei paslaugų srityje – apie 7,9 procento. Šiuo metu kaip alternatyva sparčiai plečiasi kaimo turizmo verslas.
Rutka-Tartak valsčiuje vyrauja žemės ūkis, pramonė nėra išvystyta. Dauguma ūkių verčiasi pienininkysteValsčiuje populiarios tokios verslo kryptys: žemės ūkio produktų perdirbimas, prekyba, gyventojų aptarnavimas.
Valsčiuje pakankamai gerai išvystytas turizmo sektorius. Čia yra daug gražių vietų ir ežerų, teka Šešupė, tas yra patrauklu turizmui ir poilsiui. Netoliese įsikūręs Suvalkų kraštovaizdžio parkas. Jo plotas – 6284 ha. Visa saugoma teritorija – 14891 ha miškų, ežerų, upių, pievų. Tai pirmasis tokio pobūdžio parkas Lenkijoje. Parke telkšo 26 ežerai. Didžiausias ir giliausias yra Ančios (Hancza) ežeras: 4,6 km ilgio, 1 km pločio, paviršiaus plotas – 296 ha. 108 m gylio ežeras yra giliausias Lenkijoje ir Vidurio Europos žemumoje.
Palenkės vaivadijos plėtros iki 2010 metų strategijoje pabrėžiama, ši vaivadija turi vystytis aktyviai ir tolygiai, išnaudojant natūralių gamtinių sąlygų, daugiakultūrės visuomenės tradicijų ir padėties pasienio regione, galimybes.

Sklypo charakteristika

Rutka-Tartak gyvenvietės pakraštyje suformuota teritorija pramoninei zonai. Ribojasi su Szkolna (Mokyklos) gatve, todėl susisiekimo autotransportu sąlygos yra palankios. Iš kitos pusės sklypas ribojasi su Mlynarska (Malūnininkų) gatve. Sklypas nuosavybės teise priklauso valsčiui.
Tačiau tam, kad verslo įmonės galėtų įsikurti sklype ir pradėti teikti savo paslaugas, reikalinga sukurti infrastruktūrą verslui plėtoti: sutvarkyti privažiavimo kelią, įrengti šaligatvius, vandentiekį ir nuotekų šalinimo įrenginius.
Sklypo plotas apie 4,54 ha. Paviršiaus reljefas lygus, tolygiai žemėjantis tomis kryptimis, kuriomis sklypą riboja su Szkolna (Mokyklos) ir Mlynarska (Malūnininkų) gatvėmis. Vyraujantis sklypo paviršinio grunto tipas – priesmėlis. Gruntinio vandens lygis – apie 5-7 metrai nuo žemės paviršiaus.
Sklypo prieigose yra transporto infrastruktūros – privažiavimo gatvės, kurių danga asfaltbetonio ir dalis gruntinė. Esamos gatvės (keliai) apšviesti.
Sklypas ribojasi iš vienos pusės ribojasi su Szkolna (Mokyklos) gatve, o iš kitos su Mlynarska (Malūnininkų) gatve. Taigi, yra galimybė padalinti sklypą į dvi dalis.
Atstumai nuo sklypo iki tarptautiniu mastu svarbių transporto infrastruktūros objektų pateikiami lentelėje žemiau.

6 lentelė. Atstumai nuo Rutka-Tartak „plyno lauko“ sklypo iki oro ir jūrų uostų, geležinkelio, valstybinės reikšmės automobilių kelių
Transporto rūšis
Transporto infrastruktūros objektas
Atstumas nuo sklypo iki transporto infrastruktūros objektų
Valstybinės reikšmės keliai
Magistralinis kelias A8: Kudowa Zdroj-Balstogė-Suvalkai-Budziskas
Krašto kelias 132: Alytus-Varšuva
15 km

Europinės reikšmės transporto magistralės
„Via Baltica“ (E67/A5): Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva-Praha

E28 (A7-A16): Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Vilnius-Minskas
E85 (A15): Klaipeda-Kaunas-Vilnius-Miņsk-Kijķw

11 km
36 km
95 km
Oro uostai
Kauno oro uostas
Vilniaus oro uostas
95 km
152 km
Geležinkelis
Šeštokų geležinkelio stotis
20 km
Jūrų uostas
Klaipėdos jūrų uostas
246 km

Vertinant turimos darbo jėgos specifiką bei pramonės raidą, pramoninės zonos teritorijoje rekomenduojama plėtoti šias pramonės ir verslo šakas:
Medienos apdorojimą ir baldų gamybą.
Maisto produktų gamybą.
Poilsio (turizmo) paslaugas.

Plėtojant šias verslo šakas, Rutka-Tartak valsčiuje susidarytų palankesnės sąlygos vystytis ir kitiems susijusiems verslams, pavyzdžiui, visuomeninio maitinimo paslaugos, logistikos ir kitos paslaugos.

Kontaktai dėl papildomos informacijos:
Rutka Tartak valsčiaus administracija
Petras Sinkevičius (Piotr Sinkiewicz)
Tel. +48 87 5687 257; el. p. ug_rutka_tartak@pro.onet.pl
www.niemen.org.pl/gminy/rutkatartak/


VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖ

Varėnos rajonas yra nepakankamai urbanizuotas (35,5 %), jo teritorijoje yra tik vienas miestas – Varėna (rajono savivaldybės centras) ir 2 miesteliai – Merkinė ir Valkininkai. Varėnos rajonas yra susijęs infrastruktūriniais, socialiniais ir ekonominiais ryšiais su kitais apskrities ir šalies urbanistiniais centrais, todėl savivaldybės teritorijos naudojimą ir apsaugą įtakoja stambūs urbanistiniai ir infrastruktūros objektai, esantys už rajono ribų. Tai pirmiausia pasakytina apie apskrities centrą Alytų ir šalies sostinę Vilnių, kurie atlieka aukštesnės pakopos aptarnavimo funkcijas ir padidina rajono gyventojų užimtumo galimybes.
Dauguma Varėnos rajone veikiančių įmonių specializuojasi maisto produktų perdirbimo ir gamybos srityje.
Varėnos rajono savivaldybėje registruota apie 800 įmonių, iš kurių dauguma (63 %) – individualios įmonės, antroje vietoje (32 %) – akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės. Nuo 2003 m. pastebima įregistruotų įmonių didėjimo tendencija. Vidutiniškai rajono 1000-iui gyventojų tenka apie 10 veikiančių įmonių.
Varėnos rajono savivaldybėje 2005 m. įplaukė 9,4 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų, o vienam gyventojui – 318 Lt. Tiesioginės užsienio investicijos nuo 2001 m. išaugo 8 kartus. Tačiau tiesioginės užsienio investicijos tesudaro 1 % visos Alytaus apskrities tiesioginių užsienio investicijų. Lyginant su kitais apskrities rajonais, Varėnos rajonas buvo vienas nepatraukliausių užsienio investuotojams.
Varėnos rajono savivaldybėje verslo plėtra organizuojama per VšĮ Varėnos turizmo ir verslo informacijos centrą. Padedama surasti ir užmegzti kontaktus su užsienio bei Lietuvos verslo partneriais.

Sklypų charakteristika

Varėnos miesto ribose, Pramonės ir Savanorių gatvėse suformuota teritorija pramoninei zonai, yra 5 sklypai (nuo 97 a iki 3,8 ha dydžio).
Sklypas nuosavybės teise priklauso valstybei. Jo plotas – 10,02 ha.
Sklypo prieigose yra transporto infrastruktūros – Varėnos geležinkelio stotis, kuri nuo sklypo nutolusi apie 1 km. Sklype geležinkelio atšaka jau yra.
Sklypas ribojasi su Pramonės gatve, todėl susisiekimo sąlygos yra palankios. Aptarnaujantis transportas gali patekti Magistraliniu keliu A4 Vilnius-Varėna-Gardinas ir krašto keliu 127 Babriškės-Varėna-Eišiškės.
Privažiavimas prie sklypo pakankamai geras – yra privažiavimo gatvės, kurių danga asfaltbetonio ir dalis gruntinė. Esamos gatvės (keliai) apšviesti.
Taigi, transporto infrastruktūra sklype sukurta (esanti geležinkelio atšaka ir automobilių keliai).
Atstumai nuo sklypo iki tarptautiniu mastu svarbių transporto infrastruktūros objektų pateikiami lentelėje žemiau.

7 lentelė. Atstumai nuo sklypo iki oro ir jūrų uostų, geležinkelio, valstybinės reikšmės automobilių kelių

Transporto rūšis
Transporto infrastruktūros objektas
Atstumas nuo sklypo iki transporto infrastruktūros objektų
Valstybinės reikšmės keliai
Magistralinis kelias A4: Vilnius-Varėna-Gardinas
Krašto kelias 127: Babriškės-Varėna-Eišiškės
5 km
0 km
Europinės reikšmės transporto magistralės
„“Via Baltica”“ (E67/A5): Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva-Praha
E28 (A7-A16): Berlynas-Gdanskas-Kaliningradas-Marijampolė-Vilnius-Minskas
E85 (A15): Klaipėda-Kaunas-Vilnius-Minskas-Kijevas

105 km

83 km

63 km
Oro uostai
Kauno oro uostas
Vilniaus oro uostas
122 km
98 km
Geležinkelis
Geležinkelio linija ribojasi su sklypu
Varėnos geležinkelio stotis
0 km
1 km
Jūrų uostas
Klaipėdos jūrų uostas
367 km

Pramoninės zonos teritorijoje rekomenduojama plėtoti:
Maisto pramonę.
Medienos apdirbimą.
Statybos pramonę.
Varėnos rajonui trūkstamas buitines paslaugas.

Kontaktai savivaldybėje dėl papildomos informacijos:
Varėnos rajono savivaldybės administracijos
Plėtros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Tatjana Saulevičienė
Tel. +370 310 33081; el. p. tania.s@varena.lt
www.varena.lt


VILKAVIŠKIO RAJONO SAVIVALDYBĖ

Vilkaviškio rajono savivaldybėje gyvena 49230 gyventojų, iš kurių apie 20700 (42 %) sudaro miesto gyventojai.
Vienas iš pagrindinių Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojų pragyvenimo šaltinių – žemės ūkis. Savivaldybėje užregistruoti 3424 ūkininkų ūkiai – palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis, tai vienas iš didžiausių rodiklių. Vilkaviškio rajono ūkiuose aktyviai diegiamos pažangios technologijas, aukšta ūkininkavimo kultūra. Vilkaviškis – gerų žemių kraštas, net 2/3 rajono teritorijos yra palankios ūkininkauti, tačiau žmonės išradingi ir prastesnėse žemėse, imasi pačios įvairiausios alternatyvios veiklos. Šiuo metu kaip alternatyva plėtojamas kaimo turizmo verslas.
Tiesioginės užsienio investicijos Vilkaviškio rajone lyginant su kitomis Marijampolės apskrities savivaldybėmis yra palyginti nedidelės (2003 m. metų pradžioje jos sudarė 5,4 mln. Lt.). 2001-2003 m. TUI Vilkaviškio rajone išaugo 1,3 karto (apskrityje – 3,2 karto, Lietuvoje – 2,8 karto). 2001 m. Vilkaviškio rajonui teko 15,25 %, 2002 m. – 8,8 %, o 2003 – 7,3 % visų Marijampolės apskritį pasiekusių TUI.
Vilkaviškio rajono savivaldybės verslo paramos infrastruktūros įstaigų tinklą sudaro Vilkaviškio verslo ir turizmo informacijos centras (Vilkaviškio VTIC), Kauno prekybos pramonės ir amatų rūmų Marijampolės filialas, privačios verslo konsultacijas teikiančios įmonės.

Sklypų charakteristika

„Plyno lauko“ sklypai Vilkaviškio miesto ribose, Pramonės gatvėje, šiaurės rytų pusėje ribojasi su gyvenamųjų namų, išsidėsčiusių palei S.Nėries gatvę, linija. Pietų, vakarų ir šiaurės kryptimis sklypą riboja jau veikiančios pramonės įmonės. Bendras pramoninės zonos plotas – 1,6 ha. Joje suformuoti 2 sklypai - 28 a ir 1,3 ha dydžio. Nuosavybės teise zona priklauso Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai.
Sklype nėra jį įsisavinti trukdančių pastatų, statinių ar įrenginių, todėl kliūčių statyti pramonės objektams sklype nėra.
Visos sklypo plėtrai reikalingos komunikacijos yra 200-300 metrų atstumu.
Artimiausias „plyno lauko“ sklypui magistralinis kelias – tarptautinė magistralė Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas (A7). Iki jos nuo sklypo yra apie 3 km atstumas. Privažiavimo prie sklypo galimybės šiuo metu ribotos, tačiau atstumas iki Pramonės gatvės yra mažas, o Pramonės gatvė, savo ruožtu, netrukus įsijungia į Vilkaviškio miesto S.Nėries gatvę, kuri yra viena pagrindinių mieste ir jungia Vilkaviškį su Kudirkos Naumiesčiu ir Šakiais. Rengiant sklypą investicijoms, būtina įrengti apie 100 m ilgio įvažiavimą į sklypą nuo Pramonės gatvės ir atlikti apie 200 m ilgio Pramonės gatvės kapitalinį remontą, bendras įrengtinų ir remontuotinų automobilių transportui skirtų privažiavimų ilgis – 300 m.
Nei poreikio nei realių galimybių į sklypą atvesti geležinkelio atšaką nėra. Artimiausias „plyno lauko“ sklypui geležinkelio mazgas – Vilkaviškio geležinkelio stotis. Atstumas iki geležinkelio stoties – 4,5 km.
Atstumai nuo sklypo iki tarptautiniu mastu svarbių kelių transporto objektų pateikiami lentelėje žemiau.

8 lentelė. Atstumai nuo sklypo iki valstybinės reikšmės automobilių kelių ir geležinkelio

Transporto rūšis
Transporto infrastruktūros objektas
Atstumas nuo sklypo iki transporto infrastruktūros objektų
Valstybinės reikšmės keliai
A5: Kaunas-Marijampolė-Suvalkai
A7: Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas
24 km
3 km
Europinės reikšmės transporto magistralės
„“Via Baltica”“ (E67/A5): Helsinkis-Talinas-Ryga-Kaunas-Varšuva-Praha

E28 (A7-A16): Kaliningradas-Marijampolė-Vilnius-Minskas

24 km


3 km
Oro uostai
Kauno oro uostas
Vilniaus oro uostas
94 km
174 km
Geležinkelis
Vilkaviškio geležinkelio stotis
4,5 km
Jūrų uostas
Klaipėdos jūrų uostas
345 km

Vertinant „plyno lauko“ sklypų Pramonės gatvėje privažiavimo kelių, tinklų ir komunikacijų plėtros galimybes, Vilkaviškio miesto ir rajono verslo raidos istoriją, demografinius faktorius, specifinius vietinės darbo jėgos gebėjimus, pramoninės zonos teritorijoje rekomenduojama plėtoti:
Maisto produktų gamybą.
Metalo apdirbimo ir įrengimų gamybos pramonę.
Statybos ir statybinių konstrukcijų gamybos pramonę.
Logistikos paslaugas.

Kontaktai savivaldybėje dėl papildomos informacijos:
Vilkaviškio rajono savivaldybės
Ekonomikos plėtros skyriaus vedėjas Mindaugas Lenkas
Tel. +370 342 60059; el. p. m.lenkas@vilkaviskis.lt
www.vilkaviskis.lt


Savivaldybėse nurodyti kontaktiniai asmenys suteiks informaciją apie pristatytus sklypus bei kitus sklypus ir vietas, tinkamas investavimui.



CIT

BIP